Реферат "Правовое положение иностранцев в Литовской Республике"

Рефераты



Правовое положение иностранцев в Литовской Республике

( скачать реферат в архиве )


Файл 1
Российская коллекция рефератов (с) 1996. Данная работа является неотъемлемой частью универсальной базы знаний, созданной Сервером российского студенчества - http://www.students.ru .

Vilniaus Universitetas
Teises fakultetas


Neakivaizdinio skyriaus
7 grupes studentes
Nadezdos Prusakovos




Kursinis darbas

Uzsienieciu teisine padetis Lietuvos Respublikoje



Kursinio darbo vadove
E.Vaitiekiene





Vilnius, 1999

T U R I N Y S

Izanga 3
1. Uzsieniecio savoka Lietuvos konstitucineje teiseje 4
2. Teisiniai rezimai taikomi uzsienieciams 5
3. Tarptautines sutartys del uzsienieciu teisines padeties 6
4. Uzsienieciu teises ir pareigos 9
Elementarios zmogaus teises 10
Teise i laisve 10
Teismines garantijos 11
Privatus ir seimos gyvenimas 11
Pagrindines teises ir laisves 12
Teise i nuosavybe 16
Kilnojimosi laisve ir garantijos pries savavaliska issiuntima is salies 17
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos 20
Isvados 23
Literaturos sarasas 24



Izanga
Siame darbe as pasistengsiu isnagrineti uzsienieciu teises ir pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti atitinkami istatymai. Cia bus aptartos ir teorines uzsieniecio savokos, ir teisiniai rezimai, taip pat labai svarbu vaidmeni atliekantys tarptautines sutartys bei Konvencijos, kurie turejo didele itaka Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitiems istatymams.
Bet didesnis demesys bus skiriamas paciu teisiu ir laisviu bei pareigu aprasymui. Ne naujiena, kad Europos teises teoretikai ir praktikai isskiria kelias teisiu ir laisviu grupes, tai yra elementarios ir pagrindines teises, teise i laisve ir nuosavybe bei kilnojimosi teise, cia negalima atskirti ir teisminiu garantiju ir privataus gyvenimo. Todel as apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisiu ir laisviu grupes.
Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos savoka, taip ir jos problemos, aprasytos uzsieniecio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje salygos ir tvarka. Pastaraisiais metais is laikrasciu straipsniu bei televizijos laidu mes matome, kad atkurus Lietuvos Respublikos nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine salimi pakeliui i Vakaru Europos salis, tokias kaip, pavyzdziui, Vokietija bei Austrija. Todel tranzitines imigracijos problema tapo labai opi.
Rasant si darba buvo panaudota ivairi literatura: Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija, LR Konstitucija, LR istatymai bei kita teisine literatura, tokia kaip konastitucines teises vadoveliai bei ivairiu konferenciju medziaga.
Perskaicius si darba, Jus susipazinsite su uzsienieciu teisine padetimi, taip pat su kai kuriais ju teisiu ir laisviu apribojimais. Taip pat sudarysite savo nuomone, liecianti si konstitucines teises sriti.

1. Uzsieniecio savoka Lietuvos konstitucineje teiseje
Santykiai, sureguliuoti konstitucines teises normomis, tampa pagal savo forma konstituciniais-teisiniais. Savo ruoztu, konstituciniai-teisiniai santykiai neveikia patys sau - tam reikalingi subjektai, kuriems suteikiamos tam tikros teises ir pareigos.
Konstituciniu-teisiniu santykiu subjektais yra tarp visu kitu ir fiziniai asmenys: pilieciai, uzsienieciai, asmenys be pilietybes, kurie naudojasi visomis konstitucinemis teisemis ir laisvemis tam tikros valstybes teritorijoje. Tiesa, uzsienieciu ir asmenu be pilietybes teises yra apribotos (turima omeny, politines)1.
Uzsienietis - asmuo, kuris nera Lietuvos Respublikos pilietis, neatsizvelgiant i tai, ar jis turi kurios nors uzsienio valstybes pilietybe, ar neturi jokios2.
Asmens teisinis statusas apima zmogaus teisiu, laisviu, teisetu interesu ir pareigu visuma, kuri yra numatyta istatymu principuose ir normose. Tuo tarpu, konstitucine teise nustato pagrindines teises, laisves ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucini statusa.
Uzsienieciai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato LR Konstitucija, LR istatymas del uzsienieciu teisines padeties ir kiti Lietuvos Respublikos istatymai bei tarptautines sutartys. Siais istatymais yra numatytos placios laisves ir teises, kurios uzsienieciai gali naudotis Lietuvos Respublikoje. Siu teisiu sarasas, ju apimtis priklauso nuo to, laikinai ar nuolat uzsienieciai yra Lietuvos Respublikoje. Taciau ir vieni, ir kiti Lietuvos Respublikoje yra lygus pagal istatymus, neatsizvelgiant i ju rase, lyti, odos spalva, kalba, religija, politinius ar kitokius isitikinimus, nacionaline ir socialine kilme, priklausyma tautinei mazumai, nuosavybe, gimimo vieta ar kokia nors kitokia padeti3. Taip pat, esantys Lietuvos Respublikoje, uzsienieciai privalo laikytis LR Konstitucijos ir kitu istatymu.
2. Teisiniai rezimai taikomi uzsienieciams
Tarptautineje praktikoje, atsizvelgiant i uzsienieciams taikomu apribojimu pobudi ir apimti, skiriami keli teisiniai rezimai, kuriuos valstybe suteikia uzsienieciams, esantiems jos teritorijoje. Sie rezimai yra:
1. didziausio palankumo;
2. nacionalinis.
Didziausio palankumo rezimas reiskia, kad uzsienieciui valstybe suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet kurios trecios valstybes pilieciai toje salyje.
Nacionalinis rezimas reiskia, kad uzsienieciams suteikiamos tokios pat teises ir laisves ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilieciams.
Lietuvos Respublika nuo Nepriklausomybes atkurimo dienos nustate uzsienieciams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalini rezima (Laikinojo Pagrindinio Istatymo 17 str.). Bet konkreciau sis principas suformuluotas Lietuvos Respublikos istatyme del uzsienieciu teisines padeties 3 straipsnyje 1 dalyje: "uzsienieciai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, sis ir kiti Lietuvos Respublikos istatymai bei tarptautines sutartys".
Nacionalinio rezimo suteikimas uzsienieciams nereiskia visisko uzsienieciu ir Lietuvos Respublikos pilieciu teisinio statuso sutapimo. Valstybe, naudodamasi savo, kaip suvereno, galiomis, gali numatyti tam tikrus uzsienieciu teisinio subjektiskumo apribojimus, pirmiausia, politiniu teisiu srityje. Konkreciau, tai yra politines teises susijusios su uzsienieciu dalyvavimu valstybes valdyme. Taip pat uzsienieciai negali buti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybineje tarnyboje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos istatymus tokia veikla susijusi su Lietuvos Respublikos pilietybes turejimu.
3. Tarptautines sutartys del uzsienieciu teisines padeties
Per pastaruosius desimtmecius po Jungtiniu tautu organizacijos ikurimo ir Visuotines zmogaus teisiu deklaracijos priemimo tarptautine bendrija daug nuveike, kad sukurtu globaline zmogaus teisiu ir laisviu apsaugos ir gynimo sistema. Europos taryba buvo pirmoji tarpvalstybine organizacija, kuri emesi konkrecios veiklos, kad daugelis teisiu ir laisviu, paskelbtu Visuotineje zmogaus teisiu deklaracijoje, butu sutvirtintos konkreciais teisniais isipareigojimais ir kad butu sukurtas tarptautinis kolektyvines kontroles mechanizmas, garantuojantis ju vykdyma. Vienas svarbiausiu mechanizmu, kuriu pagalba Eurupos Taryba uztikrina aukstus zmogaus teisiu apsaugos reikalavimus visose valstybese-narese, yra Zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos bei jos prieziuros organu, ypac Europos zmogaus teisiu komisijos ir teismo, veikla4.
Is galiojanciu dokumentu yra du svarbiausi - Europos zmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija, kuriuose paskelbtos Europos saliu, sutarciu dalyviu, zmogaus teises ir pagrindines laisves.
Sie dokumentai yra "uzdari", prie ju gali prisijungti tiktai valstybes, Europos Tarybos nares. Europos zmogaus teisiu konvencija pasirasiusios salys isipareigoja pripazinti savo pilieciams joje numatytas teises. Per visa Europos zmogaus teisiu apsaugos konvencijos egzistavimo laikotarpi ji nuolat buvo tobulinama ir vystoma, darant pataisas pacios Konvencijos tekste ir priimant papaildomus Protokolus. Protokoluose suformuluota apie 15 teisiu ir laisviu, kuriu nebuvo pirminiame Konvencijos tekste. Europos zmogaus teisiu konvencijos atsiradima salygojo Visuotine zmogaus teisiu deklaracija ir Amerikos zmogaus teisiu ir pareigu deklaracija. Europos konvencija tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu zmogaus teisiu srityje, kurio tikslas - uztikrinti daugeli politiniu ir pilietiniu teisiu.
1991 m. rugsejo men. 05 d. Respublikos Auksciausioji Taryba prieme pareiskima, kad Lietuvos Respublika gerbs ir saziningai vykdys visus isipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkricio men. 04 d. Europos Zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu gynimo konvencijoje5.
Europos zmogaus teisiu konvencija sudaro 66 straipsniai. Pirmieji 17 is ju numato konkrecias zmogaus teises, 37 straipsniai skirti Komisijos ir Teismo organizaciniams ir funkcionavimo klausimams, o paskutiniai 10 straipsniu skirti bendriesiems klausimams6.
Lietuvos teiseje Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi istatymo galia. Rysium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1995 m. sausio 24 d. Isvadoje del Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsniu ir jos Ketvirtojo Protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurode:
"Konstitucijos 138 straipsnio trecioje dalyje nustatyta: "Tarptautines sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalis". Si konstitucine nuostata Konvencijos atzvilgiu reiskia, kad ratifikuota ir isigaliojusi ji taps sudedamaja Lietuvos Respublikos teisines sistemos dalimi ir tures buti taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos istatymai".
Antrasis Europos Tarybos teisinis dokumentas - Europos socialine chartija numato ji pasirasiusiu saliu pareigas igyvendinant daugeli ekonominiu, socialiniu ir kulturiniu zmogaus teisiu. Sis dokumentas tarsi papildo Konvencija, kurioje kalbama apie politines ir pilietines teises. Europos socialine chartija buvo sudaryta Turine ir turi papildomus protokolus7.
Teises isvardijamos Chartijos Pirmojoje dalyje, suskirstytoje i 19 skirsniu, o veliau detalizuojamos Antrojoje dalyje. Pagrindiniai skirsniai liecia teise i darba, profsajungu laisves, teise i kolektyvines derybas, teise i socialini draudima, teise i socialine ir medicinine pagalba, seimos teise i socialine, teisine ir ekonomine pagalba bei darbuotoju-emigrantu teise i apsauga ir pagalba. Dvylika kitu skirsniu detalizuoja ir papildo sias teises tokiu budu, kad sukuriama visaapimantivalstybiu socialiniu isipareigojimu visuma darbo, sveikatos, socialines apsaugos ir kitu (iskaitant teise streikuoti) teisiu srityse. Europos socialines chartijos nustatoma isipareigojimu igyvendinimo sistema skirta tam, kad skatintu valstybes kuo pilniau igyvendinti socialines teises.
Karo arba nepaprastosios padeties atveju Chartija numato, kad valstybes gali nukrypti nuo kai kuriu savo isipareigojimu (30 straipsnis)
Valstybes - Chartijos dalyves turi pristatyti kas dvieji metai .pranesima apie Chartijos igyvendinima Europos Tarybos skiriamu jos septyniu nariu Ekspertu Komisijai, taip pat sio pranesimo kopija turi buti pateikta savo salies profsajungoms.
1987 metais isigaliojo Europos konvencija pries kankinima ir kitoki ziauru, nezmoniska ar zeminanti elgesi ir baudima, liecianti valstybes instituciju sulaikytu arba ikalintu asmenu teises. Sios kategorijos asmenu teisiu apsauga rupinasi Konvencijoje numatytas Komitetas, kuris apsilanko salyse, sutarties dalyvese, taip pat turi teise aplankyti kiekviena vieta salyje, prisijungusioje prie Konvencijos, is kurios gaunami nusiskundimai.
Europos zmogaus teisiu konvencija ir Europos socialine chartija - tai svarbiausi dokumentai, kuriais remdamasi dabar, XX amziaus pabaigoje, veikia efektyviausia tarptautine zmogaus teisiu apsaugos sistema.
4. Uzsienieciu teises ir pareigos
Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos zmogaus teises perkeliamos i nacionalinius istatymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir daugumai kitu pasaulio valstybiu, Visuotines zmogaus teisiu deklaracijos, Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos bei jos protokolu nuostatos turejo itakos, rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitus istatymus8.
Istatymuose apibreztas teises ir laisves galima suskirstyti i septynias grupes:
1. elementarios zmogaus teises;
2. teise i laisve;
3. teismines garantijos;
4. privatus ir seimos gyvenimas;
5. pagrindines laisves;
6. teise i nuosavybe;
7. kilnojimosi laisve ir garantijos pries savavaliska issiuntima is salies9.
Perzvelgsime kiekviena teisiu ir laisviu grupe issamiau.
Elementarios zmogaus teises
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria zmogaus teise kaip teise i gyvybe. Draudziama zmogu kankinti, zaloti, zeminti jo oruma, ziauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes10. Europos zmogaus teisiu konvencija taip pat nedraudzia nei abortu, nei mirties bausmes. Siuo metu Lietuvoje mirties bausmes vykdymas yra sustabdytas.
Teise i laisve
Zmogaus laisve nelieciama. Niekas negali buti savavaliskai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi buti atimama laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi buti pristatytas i teisma, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendziamas sulaikymo pagristumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmeni suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidziamas.
Uzsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali buti sulaikytas arba suimtas, isskyrus, jei jis:
a) bande neteisetai pereiti i Lietuvos Respublika ir buvo sulaikytas;
b) neteisetai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
c) padare nusikaltima arba kita teises pazeidima, uz kuri pagal Lietuvos Respublikos istatymus turejo buti sulaikytas arba suimtas;
d) kitais Lietuvos Respublikos istatymu numatytais atvejais.
Sulaikius uzsienieti, jam suprantama kalba turi buti paaiskintos sulaikymo priezastys ir pateikti kaltinimai. Suimtam uzsienio valstybes pilieciui pagal Lietuvos Respublikos istatyma11 suteikiama papildomu garantiju. Jam numatyta galimybe susisiekti su savo salies diplomatine ar konsuline atstovybe ar kitokiu organu, atstovaujanciu tos uzsienio valstybes interesams, o jeigu tokio organo nera - su kitos valstybes diplomatine arba konsuline atstovybe, igaliota ginti valstybes, kurios pilietis yra sulaikytasis uzsienietis, pilieciu teises ir teisetus interesus. Taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokuraturos organu pareiga ne veliau kaip per 48 valandas apie uzsienio piliecio suemima pranesti jo valstybes diplomatinei ar konsulinei atstovybei.
Teismines garantijos
Uzsienieciai turi teise i teismini gynima nuo pasikesinimu i asmens garbe, oruma, gyvybe ir sveikata, i laisve ir turta. Jeigu uzsienietis mano, kad jo teises yra pazeistos, Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka gali apskusti valdymo instituciju bei pareigunu sprendimus. Institucija, priemusi sprendima del uzsieniecio skundo, antra karta to paties skundo nenagrineja. Sia teise jie gali realizuoti patys arba per savo igaliotaji atstova. Skundas paduodamas teismui pagal valdymo institucijos arba pagal pareiguno, kuriu veiksmai ar neveikimas skundziami per 7 dienas, darbo vieta, o teismas per 10 dienu privalo isnagrineti uzsieniecio skunda12.
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neirodytas istatymo nustatyta tvarka ir pripazintas isiteisejusiu teismo nuosprendziu. Jeigu asmuo, kaltinamas padares nusikaltima, jis turi teise, kad jo byla viesai ir teisingai isnagrinetu nepriklausomas ir besaliskas teismas. Niekas negali buti baudziamas uz ta pati nusikaltima antra karta. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teise i gynyba ir teise tureti advokata13.
Privatus ir seimos gyvenimas
Uzsienieciams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilieciams, garantuojama privataus gyvenimo, susirasinejimo, pokalbiu telefonu, telegrafo pranesimu ir kitokiu susizinojimu nelieciamybe. Informacija apie privatu asmens gyvenima gali buti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal istatyma. Istatymai ir teismas saugo, kad niekas nepatirtu savavalisko ar neteiseto kisimosi i jo asmenini ir seimynini gyvenima. Taip pat garantuojama zmogaus busto nelieciamybe. Be gyventojo sutikimo ieiti i busta neleidziama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba istatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viesaja tvarka, sulaikyti nusikalteli, gelbeti zmogaus gyvybe, sveikata ar turta.
Valstybe saugo ir globoja seima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines teises santykiuose bei vaiku atzvilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos trukmes, tiek jos nutraukimo klausimais14.
Pagrindines teises ir laisves
Pagrindines teises yra prigimtines. Tai yra konstitucinis principas ir bet kokiu svarstymu pozicija. Uzsienieciai Lietuvos Respublikoje gali naudotis siomis pagrindinemis teisemis: jie turi minties, sazines, religijos ir isitikinimu laisve. Zmogui neturi buti kliudoma ieskoti, gauti ir skleisti informacija bei idejas. Kiekvienas zmogus turi teise laisvai pasirinkti bet kuria religija arba tikejima ir vienas ar su kitais, privaciai ar viesai ja ispazinti, atlikineti religines apeigas, praktikuoti tikejima ir mokyti jo.
Kalbant apie uzsienieciu socialines ekonomines teises, pirmiausia reikia pamineti teise i darba. Si teise uzsienieciams suteikiama remiantis tarptautinemis sutartimis ir LR istatymu "Del uzsienieciu teisines padeties". Norint isidarbinti, uzsienieciui reikia isigyti leidima dirbti. Bet jis gali buti atleistas nuo pareigos pirkti leidima dirbti, jeigu:
1. turi leidima nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. turi leidima laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;
3. nori isidarbinti vykdyti bendras su uzsienio valstybemis vyriausybines programas;
4. yra uzsienio imones, istaigos, uzmezgusios ekonominius rysius su atitinkama Lietuvos Respublikos imone, istaiga, vadovas ar jo igaliotas atstovas;
5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam kaip 6 menesiu laikotarpiui;
6. yra imones su uzsienio kapitalu vadovas arba jo igaliotas atstovas, specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti uzsienyje igyti irengimu ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 menesius15.
Darbo santykiuose uzsienieciams kaip ir Lietuvos pilieciams numatyta keturiasdesimties valandu darbo savaite, jiems suteikiamos poilsio dienos, mokamas darbo uzmokestis. Taip pat jie turi vykdyti pareigas, numatytas darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykliu.
Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teisetai dirbantys uzsienieciai turi teise i poilsi, sveikatos apsauga, jie turi visas teises i socialini aprupinima (pensijas, pasalpas), kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos pilieciai.
Europos socialineje chartijoje numatytos sekancios socialines garantijos uzsienieciams, teisetai esantiems pasirasiusiu saliu teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad butu veiksmingai igyvendinta teise i socialini aprupinima, Susitariancios salys isipareigoja imtis priemoniu sudarant atitinkamus dvisalius ar daugiasalius susitarimus ar kitais budais ir laikantis salygu, isdestytu tokiuose susitarimuose, kad butu garantuota kitu Susitarianciu saliu pilieciu vienodos teises su savo salies pilieciais i socialini aprupinima, taip pat issaugojima lengvatu, teikiamu pagal socialinio aprupinimo istatymus, nepriklausomai nuo asmenu, kurie naudojasi teise i socialini aprupinima, kilnojimosi Susitarianciu saliu teritorijose.
Siekdamos garantuoti, kad butu veiksmingai igyvendinta teise i socialine parama ir medicinos pagalba, Susitariancios salys isipareigoja garantuoti teisetai esantiems ju teritorijose kitu Susitarianciu saliu pilieciams tokiomis paciomis kaip ir savo pilieciams salygomis, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lesu pragyvenimui ir kuris negali gauti tokiu lesu savo pastangomis ar is kitu saltiniu, ypac is socialinio aprupinimo sistemos teikiamu ismokejimu, gautu pakankama parama, o susirges - prieziura, butina jo sveikatos buklei16.
Uzsienieciai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos Respublikos pilieciais teises i moksla, naudotis kulturos vertybemis. Jiems garantuojama teise naudoti savo gimtaja kalba, saugoti ir puoesleti savo kultura ir tradicijas. Taip pat uzsienieciai turi zodzio, spaudos, susirinkimu, mitingu, gatves eitiniu ir demonstraciju laisve. Realizuodami savo ekonominius, kulturinius, mokslinius, ekologinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis i ivairias draugijas ir organizacijas, jei tai nepriestarauja tu organizaciju istatams. Visuomenine organizacija - tai Lietuvos Respublikos pilieciu ir (ar) uzsienieciu, nuolat gyvenanciu Lietuvos Respublikoje, savanoriskas susivienijimas, sudarytas bendriems nariu poreikiams ir tikslams, kurie nera priesingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir istatymams, tenkinti bei igyvendinti17.
Uzsienieciai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti karines tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomeneje.
Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai isitikine, kad pagrindinemis teisemis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje nurodytas, bet ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima isvesti is Konstitucijos nuostatu, jas placiau interpretuojant. Pavyzdziui, Prancuzijoje Konstitucine taryba, turedama Konstitucijos normu aiskinimo galia, gali daryti apibendrinamasias isvadas. Todel "nauja" teise isvedama is Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra, placiau suvokiama sistema. Tiesiogiai neisvardintos Konstitucijos tekste pagrindines teises prapleciamos sekanciais principais:
1. pagrindines teises "atpazinimas". Siuo atveju nauja teise isvedama is kitu, Konstitucijos itvirtintu pagrindiniu teisiu. Ji suvokiama, traktuojama kaip siu teisiu padarinys, isvada. Pavyzdziui, Portugalijos Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota sazines laisve, konstitucines vertybes statusa suteike asmens teisei spresti, kaip elgtis su jo kunu po mirties (pavyzdziui, panaudoti organus transplantacijai). Si teise buvo susieta su teise i gyvybe ie teisines valstybes ideja.
2. konstitucines reiksmes suteikimas tam tikriems principams ir garantijoms. Pavyzdziui, Zmogaus ir piliecio teisiu 11 straipsnio nuostatas del minciu ir poziuriu israiskos laisves konstitucine justicija interpretavo kaip numatancias konstitucini pagrinda aukstojo mokslo nepriklausomybes principui.
3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje itvirtintu gretutines reiksmes principu. Prancuzijos Konstitucijoje 2 ir 3 straisniuose itvirtinamas demokratinis principas: "pliralizmo uztikrinimas yra viena is demokratijos salygu", konstitucines tarybos 1986 m. rugpjucio 18 d. sprendime nustatytas naujas "ivairiu sroviu egzistavimo socialineje kulturineje plotmeje" principas.
4. principo ar konstitucines reiksmes nuostatos suformulavimas isskaidant Konstitucijos normose itvirtintas teisines, socialines ar demokratines valstybes idejas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m. gruodzio 11 d. prieme nutarima, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine teisines valstybes ideja kaip principu. Vienu is teisines valstybes reikalavimu pripazintas reikalavimas, kad visu valstybes instituciju priimtu aktu sistema, t.y. visas teises aktu ansamblis, butu pagrista istatymu ir Konstitucija.
5. sprendimo priemimas atsizvelgiant i pagrindiniu teisiu sistema. Tai yra pagrindines teises traktuojamos kaip tam tikra sistema ir is jos egzistavimo daromos atitinkamos isvados. Pagrindines normos yra susijusios, Konstitucijoje - jos vienos "pagrindiniu teisiu sistemos" elementai. Sios sistemos kilme sietina su asmens, kaip naturalios butybes, laisve ir orumu ir kad Konstitucija itvirtina tam tikra vertybiu sistema kaip pozityvias normas. Todel konkrecios normos konstitucingumas tikrinamas atsizvelgiant i tokia sistema18.
Teise i nuosavybe
Taip pat pripazistama zmogaus teise i nuosavybe: kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teise disponuoti savo nuosavybe19. LR Konstitucijoje si teise nurodoma 23 straipsnyje: nuosavybe nelieciama; nuosavybes teises saugo istatymas; nuosavybe gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams ir teisingai atlyginama20. Konstitucinio Teismo 1996 m. balandzio 18 d. nutarime pazymima, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privacios nuosavybes nelieciamumo principas. Bet 1997m. geguzes 6 d. LR Konstitucinio Teismo nutarime yra aiskinimas, kad "nuosavybes nelieciamumo principas netures tarptautiniu ri buti traktuojamas kaip absoliutus". Butinybe riboti savininko teises isplaukia is paties asmens veiksmu, sutarciu, valstybes tarptautiniu isipareigojimu. Toki apribojima gali lemti ir turto pobudis ar svarbus visuomenes interesai.
Paprastai nuosavybes savoka suprantama kaip tam tikras materialusis turtas, bet ji savo ruoztu gali buti suskirstyta i:
1. materialiaja;
2. nematerialiaja, tai yra intelektualine.
Atkurus Lietuvos Respublika, atsirado nemazai teisiniu problemu, susijusiu su intelektualiniu turtu, teisemis i ta turta bei ju apsauga. Todel, saugodama zmogaus teises i intelektualine nuosavybe, Lietuvos Respublika prisijunge prie svarbiausiu tarptautiniu konvenciju, susijusiu su intelektualines nuosavybes apsauga: Paryziaus konvencija pramoninei nuosavybei apsaugoti, Pasaulines intelektualines nuosavybes organizacijos steigiamoji konvencija, Berno konvencija del literaturos ir meno kuriniu apsaugos21, taip pat priime ir specialius istatymus, tokius kaip LR Patentu istatymas ir LR Prekiu ir paslaugu zenklu istatymas bei LR Civilinio kodekso tam tikri straipsniai.
Kilnojimosi laisve ir garantijos pries savavaliska issiuntima is salies
Reguliuodamas uzsienieciu atvykimo ir isvykimo is Lietuvos Respublikos tvarka, LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties", remdamasis tarptautine praktika, itvirtina leidimu sistema. Tai reiskia, kad uzsienieciai gali atvykti i Lietuvos Respublika tik gave Lietuvos diplomatiniu atstovybiu ir konsulatu uzsienyje arba kitu istatymu numatytu Lietuvos Respublikos organu viza, leidima ar kita juos atitinkanti dokumenta per pasienio kontroles punkta. Uzsienietis neileidziamas i Lietuvos Respublika, jeigu:
1. neturi galiojancio keliones dokumento, vizos, kai butina ja tureti;
2. neturi galiojancio sveikatos draudima patvirtinancio dokumento;
3. atsisako pateikti pasienio policijai butinus duomenis, patvirtinancius asmens tapatybe ir keliones tiksla;
4. negali pateikti duomenu, patvirtinanciu, kad turi lesu, kuriu reikia pragyventi Lietuvos Respublikoje, grizti i savo valstybe arba vykti i kita valstybe, i kuria turi teise isvykti;
5. jam uzdrausta atvykti i Lietuvos Respublika;
6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje keltu gresme valstybes saugumui, viesajai tvarkai, gyventoju sveikatai bei dorovei;
7. paaiskeja, kad pateikdamas prasyma atvykti uzsienietis pateike apie save tikroves neatitinkancius duomenis;
8. jis yra padares nusikaltimu zmoniskumui ar vykde genocida22.
Uzsienieciai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir apsigyventi Lietuvos teritorijoje. Uzsienieciams isduodami leidimai nuolat ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimu isdavimo, keitimo bei panaikinimo tvarka nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Kilnojimosi teise gali buti apribota tik valstybes saugumo ir viesosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos istatymu nustatyta tvarka. Keisdami savo nuolatine gyvenamaja vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje, uzsienieciai privalo apie tai nustatyta tvarka pranesti Vidaus reikalu ministerijai.
Kiekvienam uzsienieciui, esanciam Lietuvos Respublikoje, garantuojama teise isvykti is jos. Laikinai esantys uzsienieciai isvykdami is Lietuvos privalo pateikti pasa ar kita ji atitinkanti dokumenta, o nuolat gyvenantys uzsienieciai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos leidima isvykti. Nepateikus nustatytu dokumentu, Lietuvos Respublikos pasienio kontroles organai neleidzia uzsienieciui isvykti is Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teise isvykti gali buti apribota, jeigu uzsienietis:
1. patrauktas baudziamajon atsakomyben - iki bylos nagrinejimo pagaigos;
2. nuteistas uz padaryta nusikaltima - iki bausmes atlikimo pabaigos arba atleidimo nuo bausmes atlikimo;
3. neivykde turtiniu prievoliu Lietuvos valstybei ar turtiniu prievoliu, kylanciu is santuokos ir seimos santykiu, ar kitokiu turtiniu prievoliu, nustatytu isiteisejusiais teismo sprendimais23.
Nesutinkantis su draudimo isvykti motyvais uzsienietis Vidaus reikalu ministerijos sprendima gali apskusti teismine tvarka.
Taip pat uzsienietis turi teise kreiptis del prieglobscio, juo naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pabegelio statusa. Lietuvos Respublikoje pabegeliu pripazistamas uzsienietis, kuris del visiskai pagristos baimes buti persekiojamas del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu negali arba bijo naudotis tos salies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybes ir yra uz salies, kurioje anksciau buvo jo nuolatine gyvenamoji vieta, ribu ir del isvardytu priezasciu negali ar bijo i ja grizti. Pabegelis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos istatymuose uzsienieciams nustatytomis teisemis24.

5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos
Imigrantu pripazistamas uzsienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos Respublikoje. Uzsienietis gali imigruoti i Lietuvos Respublika tik nustatyta tvarka gavus Vidaus reikalu ministerijoje ar jos igaliotoje institucijoje leidima nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su tevais arba vienu is ju turi teise imigruoti vaikai, neturintys 18 metu. Kitose valstybese like gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18 metu turi teise imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal pirmumo teise.
Kad gauti auksciau mineta leidima, uzsienietis privalo pateikti prasyma Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei istaigai, o jeigu uzsienietis jau teisetai yra Lietuvos Respublikoje - tai Vidaus reikalu ministerijai. Sis prasymas turi buti isnagrinetas per 3 menesius nuo prasymo pateikimo dienos, jei tai prasymas laikinai apsigyventi, o jeigu tai prasymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje - tai per 6 menesius nuo pateikimo dienos.
Jeigu gavus leidima, uzsienietis juo nepasinaudoja, sprendimas isduoti leidima anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju - po 6 menesiu, o nuolatinio gyvenimo atveju - po 12 menesiu. Bet jeigu uzsienietis nepasinaudojo leidimu dels varbiu, nuo jo nepriklausanciu priezasciu, tai mineti termiai jam nera taikomi.
Jeigu uzsienieciui nebuvo isduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, tai galejo atsitikti del zemiau sekanciu priezasciu:
1. uzsieniecio gyvenimas Lietuvos Respublikoje grestu jos saugumui, viesajai tvarkai, gyventoju sveikatai ir dorovei;
2. duomenys, kuriuos apie save pateike uzsienietis, neatitinka tikroves;
3. jam uzdrausta atvykti i Lietuvos Respublika;
4. uzsienietis neturi pakankamai lesu pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5. uzsienietis neturi galiojancio sveikatos draudima patvirtinancio dokumento.
Uzsienietis, kuriam atsisakyta isduoti leidima gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai pateikti prasyma praejus nemaziau kaip vieneriems metams nuo sprendimo priemimo arba isnykus priezastims, del kuriu buvo atsisakyta isduoti toki leidima.
Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje isduodamas uzsienieciui vieneriems metams, jei jis sudare santuoka su Lietuvos Respublikos pilieciu arba nuolat gyvenanciu Lietuvoje uzsienieciu. Jei santuoka nenutraukiama, tai leidimas isduodamas pakartotinai kiekvienais metais. Taip pat leidimas gali buti isduodamas seimos susijungimo pagrindu, jei uzsienietis atitinka visus, istatymo numatytus, reikalavimus.
Uzsienieciai, kuriems yra isduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo i Lietuvos Respublika arba po duomenu pasikeitimo privalo pranesti Vidaus reikalu ministerijai. Uzsienietis, turinti leidima nuolat gyventi Lietuvoje, turi pranesti per 7 dienas Vidaus reikalu ministerijai tik aoie duomenu pasikeitima.
Uzsienieciui, kuris turi leidima gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas asmens kodas25.
Lietuvoje valstybes politika nelegaliu migrantu klausimu dar nera galutinai susiformavusi, ji kinta pleciantis siam socialiniam reiskiniui. Taciau bendra nuostata gana nuosekli: nelegalus migrantai (isskyrus pabegelius ir prieglobscio ieskancius asmenis) turi buti issiunciami i savo gimtasias salis arba i tas valstybes, is kuriu jie atvyko i Lietuva. Kol bus issiusti, nelegalus tranzitiniai migrantai turi buti sulaikomi, jiems negali buti suteikiamos tokios pat teises ir laisves kaip legaliems imigrantams. Nelegalai tokia politika vertina kaip labai nepalankia, ir todel ateityje ji gali tureti stabdanti efekta.
Kova su tranzitine migracija vienoje mazoje valstybeje, pavyzdziui, Lietuvoje, gali duoti tik daliniu rezultatu, tikriausiai susijusiu su migracijos marsrutu pakeitimu. Realu poveiki siam socialiniam reiskiniui padarytu tik bendros visu suinteresuotu saliu pastangos26.

Isvados
Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuria pripazino dauguma pasaulio valstybiu, iskilo butinumas ne tik apibrezti savo pilieciu rata, bet ir nustatyti kitu asmenu, uzsienieciu, esanciu Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisini statusa.
Principines uzsienieciu teisinio statuso nuostatos buvo itvirtintos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame istatyme, po to LR Konstitucijoje. Taciau detaliau uzsienieciu teises ir laisves, pareigas, atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat issiuntimo ir imigracijos salygas ir tvarka reguliavo "Del uzsienieciu teiines padeties Lietuvos Respublikoje" ir imigracijos istatymai. Bet isigaliojus naujam istatymui "Del uzsienieciu teisines padeties" 1998 metais, auksciau pamineti du istatymai neteko galios.
LR Konstitucijoje ir atitinkamuose istatymuose nustatyta, kad teisetai esantys Lietuvos Respublikoje uzsienieciai ir asmenys be pilietybes naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilieciais teisemis ir laisvemis, bei vykdo pareigas, bet, zinoma, su tam tikrais apribojimais politiniu teisiu srityje.
Reiksmingais dokumentais, apibreziant zmogaus laisves ir teises LR Konstitucijoje ir kituose istatymuose, tapo tarptautines sutartys ir Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija.
Tarptautines sutartys - tai svarbus tarptautines teisetvarkos stabilumo ir Lietuvos santykiu su uzsienio salimis, taip pat teisines valstybes funkcionavimo elementas. Tarptautinems sutartims tenka svarbus vaidmuo ginant zmogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant visuomenes teisetus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys kartu su tarptautines teises principais ir normomis yra neatskiriama jos teisines sistemos dalis.
Literaturos sarasas
Norminiai aktai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993
Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija//VZ., 1995, Nr. 40-987
Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// VZ., 1996, Nr. 5-112
LR istatymas "Del asmenu, laikomu nuolat gyvenanciais Lietuvoje"//VZ., 1995, Nr. 106-2348
LR imigracijos istatymas// VZ., 1991, Nr. 27-730
LR istatymas "Del pabegeliu Lietuvos Respublikoje statuso"// VZ., 1995, Nr. 63-1578
LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1991, Nr. 27-729
LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr.115-3236
LR visuomeniniu organizaciju istatymas// VZ., 1998, Nr. 59-1653
Specialioji literatura:
LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybes teisiu apsauga. - Panevezys, 1994
Sipaviciene A. Nelegaliu migrantu tranzitas per Lietuva. - Vilnius, 1996
Trumpas Europos zmogaus teisiu konvencijos vadovas. - Vilnius, 1995
Vadapalas V. Tarptautine teise: bendroji dalis. - Vilnius, 1998
Zmogaus teises Lietuvoje. - Vilnius, 1996
Zmogaus teises. Tarptautiniu dokumentu rinkinys. - Vilnius, 1993
Zmogaus teisiu apsaugos mechanizmas. - Vilnius, 1997
Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. - Москва, 1998
1 Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. - Москва, 1998, p. 9, 10
2 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr. 115-3236, 1 str.
3 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr. 115-3236, 3 str.
4 Trumpas Europos zmogaus teisiu konvencijos vadovas. - Vilnius, 1995, p. 5
5 LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybes teisiu apsauga. - Panevezys, 1994, p. 33
6 Zmogaus teises. Tarptautiniu dokumentu rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10
7 Vadapalas V. Tarptautine teise: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.269
8 Zmogaus teises Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133
9 Vadapalas V. Tarptautine teise: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253
10 LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.
11 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties Lietuvos Respublikoje"// VZ., 1991, Nr.27-729, 13 str.
12 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr.115-3236, 46-48 str.
13 Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.
14 Zmogaus teises. Tarptautiniu dokumentu rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 65
15 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr. 115-3236, 26 str.
16 Zmogaus teises. Tarptautiniu dokumentu rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 86-87
17 LR visuomeniniu organizaciju istatymas// VZ., 1998, Nr. 59-1653, 2 str.
18 Zmogaus teisiu apsaugos mechanizmas. - Vilnius, 1997, p. 16
19 Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// VZ., 1996, Nr. 5-112, 1 str.
20 Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.
21 Zmogaus teises Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135
22 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1998, Nr. 115-3236, 7 str.
23 LR istatymas "Del uzsienieciu teisines padeties"// VZ., 1991, Nr. 27-729, 20 str.
24 LR istatymas "Del pabegeliu Lietuvos Respublikoje statuso"// VZ., 1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.
25 LR imigracijos istatymas// VZ., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.
26 Sipaviciene A. Nelegaliu migrantu tranzitas per Lietuva. - Vilnius, 1996, p. 7


1



Рефераты




Поделиться ссылкой
Реклама
Категории коллекции
Аграрное право (6)
Адвокатура (13)
Административное право (237)
Арбитражное право (13)
Арбитражный процесс (22)
Архитектура (139)
Астрономия, Авиация, Космонавтика (459)
Банковское дело и кредитование (552)
Банковское право (4)
Безопасность жизнедеятельности (178)
Биология (620)
Биржевое право (25)
Биржи (100)
Ботаника (94)
Бухгалтерский учет, Аудит (830)
Валютные отношения (57)
Ветеринария (22)
Военная кафедра, гражданская оборона (406)
География, Экономическая география (941)
Геодезия (46)
Геология (89)
Геополитика (35)
Государственное регулирование и налогообложение (261)
Государство и право (557)
Гражданское право (559)
Гражданское процессуальное право (83)
Делопроизводство (26)
Деньги и кредит (166)
Другие виды права (474)
Естествознание (126)
Жилищное право (6)
Журналистика (35)
Законодательство зарубежных стран (16)
Законодательство и право (59)
Зарубежная литература (56)
Здоровье (169)
Земельное право (21)
Зоология (35)
Избирательное право (10)
Инвестиции (176)
Историческая личность (851)
История (3441)
История государства и права зарубежных стран (68)
История политических и правовых учений (22)
История российского государства и права (148)
Кибернетика (86)
Компьютерные сети (113)
Конституционное право зарубежных стран (54)
Конституционное право России (87)
Косметология (11)
Криминалистика (194)
Криминология (70)
Культура и Искусство (1223)
Литература, языковедение (1256)
Логика (102)
Логистика (26)
Маркетинг, Товароведение, Реклама (667)
Математика (516)
Материаловедение (36)
Медицина (2285)
Международное право (113)
Международное частное право (18)
Международные экономические и кредитные отношения (350)
Менеджмент (Теория управления и организации) (952)
Металлургия (61)
Микроэкономика, предпринимательство (883)
Москвоведение (153)
Музыка (136)
Муниципальное право (19)
Налоговое право (196)
Начертательная геометрия (4)
Нотариат (6)
Отечественная литература (466)
Охрана природы, Экология (875)
Паранауки (астрология, оккультизм, уфология), Мифология (31)
Патентное право (2)
Педагогика (747)
Пищевые продукты (43)
Политология, политистория (751)
Правоохранительные органы (44)
Предпринимательское право (152)
Программирование, Базы данных, Программное обеспечение (1940)
Прокурорский надзор (11)
Промышленность и производство (164)
Прочее (10941)
Психология: теория, общение, человек (1211)
Радиоэлектроника, компьютеры, периферийные устройства (468)
Реклама (77)
Религия (408)
Римское право (26)
Риторика (27)
Сельское хозяйство (65)
Семейное право (12)
Системы связи (69)
Социология (759)
Сочинения (2093)
Спорт (121)
Статистика (107)
Страхование (122)
Страховое право (19)
Судебная система (17)
Схемотехника (22)
Таможенная система (28)
Таможенное право (16)
Теория государства и права (547)
Теплотехника (46)
Технология (945)
Транспорт (193)
Трудовое право (189)
Уголовное право и Уголовный процесс (566)
Управление организацией (128)
Физика (585)
Философия (1520)
Финансовое право (21)
Фотодизайн (146)
Химия (494)
Хозяйственное право (48)
Ценные бумаги и фондовый рынок (96)
Цифровые устройства (32)
Экологическое право (57)
Экономика и Финансы (2463)
Экономико-математическое моделирование (180)
Экономическая теория, политэкономия, макроэкономика (1336)
Экскурсии и туризм (590)
Этика и этикет (93)
Юридическая психология (89)
Юриспруденция (337)

Код для вставки реферата блог



(с) 1997 - 2010 «Students.ru»