Рефераты



Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

( скачать реферат в архиве )


Файл 1
Российская коллекция рефератов (с) 1996. Данная работа является неотъемлемой частью универсальной базы знаний, созданной Сервером российского студенчества - http://www.students.ru .




















Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)




















Vilnius, 1998


Turinys:

Anotacijos (lietuviu ir anglu kalbomis) 3
1. Ivadas 5
2. Inovaciju reiksme 6
3. Inovaciniu veiksmu planavimas valstybes mastu. Tendencijos Europos Sajungoje 7
4. Inovaciniu technologiju programa ESPRIT 12
5. Strategine technologiju vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos 16
6. Isvados 22
7. Literaturos sarasas 23
8. Priedai 24






Anotacija





Kursinio darbo tikslas buvo isnagrineti informaciniu inovaciju idiegimo aspektus, problemas, aptarti budus ir nusviesti bendras vystymosi tendencijas sioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informaciniu inovaciju analize, apibrezimas, ju vieta kitu inovaciju tarpe. Isnagrinetos bendros tendencijos Europoje informaciniu inovaciju vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrecios programos apzvalga su prioritetinemis sritimis ir konkreciu ju finansavimo planu. Apzvelgiant tendencijas Europoje buvo stengiamasi akcentuoti tai, kas gali buti labiausiai aktualu Lietuvai. Zinia, kad ne visos Europoje sprendziamos problemos jau atejo iki musu. O kai kurios, kurias mes sprendziame dabar, Europoje buvo issprestos jau anksciau. Del sios priezasties kursiniame darbe taip placiai aptarti Europos Sajungos instituciju darbai. Ir galiausiai pabandyta panagrineti siuo metu vykstancias inovacijas vienoje is informaciniu inovaciju sriciu (kaip standartines) Lietuvoje.



Summary





The purpose of this work was to review aspects of implementing information innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their place among other innovations. Common tendencies in implementing Europe's information innovations are listed in this work too. Here you'll find short review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to most actual of them for Lithuania. It's known that not all problems, actual for EU, are important for us too (they didn't come yet). And some of them, which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made attempt to review current Lithuania's innovations problems in small group of information innovations (this small group was taken for example as common).




I. Ivadas


Pries pradedant nagrineti informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika reiktu apsibrezti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai ju tarpe priklauso informacines inovacijos, ka vadiname informacinemis inovacijomis.

Ivairus saltiniai siulo ivairius inovaciju apibrezimus, vieni ju konkretesni, kiti - labai abstraktus, bet visur pacia bendraja prasme inovacijos suprantamos kaip nauju, iki tol nebuvusiu dalyku isradimas ir idiegimas. Iki siol gincijamasi inovacijos turetu buti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip konkretus rezultatas (gaminys, irenginys ir pan.) ar kaip nauju dalyku idiegimo procesas. Siame darbe inovacijos (konkreciai - informacines inovacijos) bus traktuojamos kaip jau zinomas, israstas, turimas rezultatas - ir didziausias demesys skiriamas siu inovaciju pritaikymo budams ir problemoms aptarti.

Informacinems inovacijoms kitu inovaciju tarpe pastaruoju metu tenka vis didesnis demesys ir vaidmuo, jos tampa viena is sparciausiai besivystanciu sriciu. Kaip informacines inovacijos siame darbe bus suprantamos visos inovacijos, skirtos duomenu perdavimo ir apdorojimo efektyvumui pagerinti. I siu inovaciju tarpa patenka visa didziule kompiuterines technikos grupe, taip pat nemaza dalis elektronikos srityje sukuriamu gaminiu. Informacines inovacijos priklauso techniniu-technologiniu inovaciju grupei. Tai didziausia praktine reiksme turinciu ir labiausiai paplitusiu inovaciju grupe. Tai grupe, kuriai priklausancios inovacijos, yra labiausiai apciuopiamos ir butent siai grupei sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai, siai grupei inovaciju skiriamos didziausios ivairiu fondu lesos.


II. Inovaciju reiksme


Inovaciju paciose ivairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas maza kam kelia abejoniu. Kiekvienas naujas isradimas, leidziantis patobulinti ir pagerinti mus supancia aplinka is pat pradziu sutinkamas labai optimistiskai. Bet kokia inovacija nesa savyje tokias teigamas pasekmes:
( leidzia plesti, gerinti moksline baze, kuri buvo naudota siai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
( kyla moksliniu darbuotoju (inovacijos autoriu) kvalifikacija ir dideja ju patirtis;
( bent kuriam laikui atkreipia visuomenes demesi i sios inovacijos pagalba sprendziama ar isspresta problema (o dazniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis delto problemu pilnai neissprendzia, o jei ir issprendzia, tai akivaizdziau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau uzsleptos, problemos);
( inovacijos autorius atsiduria demesio centre, tokiu budu skatinami kazka panasaus pasiekti ir kiti potencialus inovaciju kurejai;
( sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui ivairias inovacijos idiegimo stadijas vykdanciu instituciju, tokiu budu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali issaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejanciose (pavyzdziui - organizacineje, juridineje) srityse;

Atkreipkite demesi, kad visus siuos privalumus turi dar neidiegta, galbut netgi dar juridiskai neapiforminta inovacija. Inovacijos verte nepalyginamai isauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebutu gaila, bet iki praktinio pritaikymo stadijos ateina tik labai nedidele dalis inovaciju.

Praktiskai pritaikyta inovacija papildomai igyja dar tokius privalumus:
( atnesa firmai (imonei, organizacijai) daugiau ar maziau matoma ekonomine nauda;
( gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pazymetina, kad be kartas nuo karto realizuojamu inovaciniu sprendimu firma negali issilaikyti ir isitvirtinti rinkoje;
( inovacija, kaip taisykle, nesa savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybes gerinima ar kainos mazinima, del ko islosia galutinis vartotojas;
( paskatina kitu firmu-konkurentu inovaciju paieska ir diegima ir pan.

Is vienos puses inovaciju reiksme sunku pervertinti, taciau is kitos puses iskyla labai nemazas pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines paziuras siuo klausimu - prasideda aklas inovaciniu sistemu kopijavimas, neatsizvelgiant i konkrecias ekonomines salygas, kas beveik visiskai panaikina auksciau isvardintus praktiskai pritaikytos inovacijos privalumus.




III. Inovaciniu veiksmu planavimas valstybes mastu. Tendencijos Europos Sajungoje


1996 m. lapkricio 20 d. Europos Komisija prieme Pirmaji Europos inovaciniu veiksmu plana (The First Action Plan for Innovation in Europe) [3]. Sis svarbus strateginis dokumentas pateike bendraja schema inovaciniams procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties prioritetinemis priemonemis, kuriu turi imtis Europos Komisija kaip vykdomasis Europos Sajungos organas.

Kodel Lietuvai svarbios sio nedidelio leidinio idejos ir kuo jis gali buti mums naudingas?

Lietuva, zengdama i Vakaru Europa, susiduria ir susidurs su tomis paciomis politinio, ukinio, intelektinio ir kulturinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O vienas is dalyku, jaudinanciu Europos politikos ir ekonomikos pletros ideologus, yra inovaciju gamyboje ir paslaugu sferoje stoka. Zmones, gave mandata vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sajungos uki ir moksla, yra sunerime, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo pagrindiniu konkurentu - Jungtiniu Valstiju ir Japonijos - kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypac sis atotrukis ryskiai matyti informaciniu inovaciju srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir Japonija). Paradoksalu, jog Europa, islaikydama simtametes universitetines tradicijas, moksliniu pasiekimu poziuriu budama tarp lyderiu, kai kuriose srityse aiskiai pirmaudama, komercinio igyvendinimo sferoje praranda pozicijas.

Priezasciu esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie 2,7% BVP. Kitos svarbios kliutys inovacijoms Europoje: menka mokslo orientacija i pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema, nepakankamas mokslininku ir inzinieriu mobilumas, nelankstus finansavimas bei mokesciai, nepalanki teisine aplinka. Tai vis duomenys is "Pirmojo veiksmu plano" pirmtakes "Zaliosios inovaciju knygos" (Green Paper on Innovation) [1], kuria pateike Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson. "Zaliojoje inovaciju knygoje" iskeltos tikrai aktualios problemos, ir tai liudijo veliau seke gausus auksto lygio debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai. Ivairiu nuomoniu juroje vieningai skambejo balsai, kad inovacinio poziurio deficitas yra reali Europos Sajungai iskilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo. Taip pat buvo atkreiptas demesys i tarpvalstybiniu susitarimu butinybe, akcentuota nacionaline ivairove bei skirtinga regionu situacija. Akcentuota ir tai, kad naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriancios naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo salygu pagerinimas, taigi ir socialiniu problemu sprendimas.

"Zaliosios inovaciju knygos" izvelgtas ir iskeltas problemas "Pirmasis veiksmu planas" pavercia strateginiais veiksmais. Dokumento struktura labai aiski - tris prioritetu grupes atitinka trys veiksmu kryptys:
* inovaciju kulturos skatinimas;
* inovacijoms palankios aplinkos sukurimas;
* mokslo orientavimas i inovacijas.

Siulomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis - nacionaliniu ir tarptautiniu, t. y. Europos Sajungos lygmeniu. Aukstesniji lygmeni turetu igyvendinti Europos Komisija.

Inovacijos yra minties busena, reikalaujanti kurybiskumo, plataus akiracio, verslo dvasios, drasos rizikuoti, trumpiau sakant, inovacinis mastymas yra dalis bendro kulturos lygio, kurio pletra, savo ruoztu, daug priklauso nuo svietimo ir suaugusiuju mokymo. Tai visu pirma yra vyriausybinio lygio rupestis. Svietimo ir mokymo sistemos turetu orientuoti i inovacini mastyma, ugdyti kurybiskuma. Viena is Europos iniciatyvu sia linkme yra "Mokymas informacineje visuomeneje", sudaranti galimybes pasinaudoti naujausiu technologiju galimybemis ziniu perdavimo procesui gerinti. Nuolatinis svietimas reikalingas ir pramonei, ypac smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena is kliuciu smulkiosioms inovacinems imonems yra ziniu stoka ir informacijos brangumas.

Reikia kurti visuomenes remiama inovaciju skatinimo bei technologiju perdavimo infrastruktura, i si procesa itraukiant ir pramone, kuriai inovaciju kurimas ir igyvendinimas tampa gyvybiskai svarbiu, norint uztikrinti produkcijos konkurentinguma. Poreikis tarpregioniniam bendradarbiavimui ir aukstas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama inovaciju kulturos dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.

Inovacijoms reikia ruosti dirva. Nauji mokslo ir pramones santykiai formuojami ne tuscioje vietoje, o jau nusistovejusioje teisineje, administracineje ir fiskalineje aplinkoje. Svarbiausi teisines sistemos darbai Europos Sajungoje - patentines ir kitu pramonines nuosavybes teises rusiu harmonizavimas. Tai aktualu ne tik kurejui, bet ir intelektines nuosavybes pirkejui: abu yra suinteresuoti apsaugoti isradima teisiniu dokumentu siena. Ir sios proceduros turi buti pakankamai paprastos bei pigios.

Inovaciju igyvendinimas neretai yra susijes su didesne nei iprasta verslo rizika, todel kapitalas ne visada noriai suka i inovacines imones. Europos Sajungos valstybes turetu pasirupinti sukurti paskolu, garantiju, draudimo sistema, kuri skatintu rizikos kapitalo panaudojima naujoms technologijoms bei paslaugoms kurti. "Pirmojo veiksmu plano" autoriu nuomone, i rizikos kapitalo sfera verta kreipti draudimo ir pensiju fondus. Ypac reiketu skatinti tarptautinio kapitalo panaudojima rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias salygas. Vienas is tokio patrauklumo budu galetu buti rizikos pasidalinimas tarp privaciu investuotoju ir valstybes. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencialus investuotojai galetu gauti daugiau informacijos apie naujausiu technologiju perspektyvuma, rinkos prognozes, nes kol kas viena is rezervuoto rizikos kapitalo poziuriu priezasciu - informacijos stoka.

Mokslo finansavimas vien is valstybes saujos yra nepakankamai efektyvus, todel tiesioginiu pramones ir mokslo rysiu skatinimas bei remimas teikia placias papildomo mokslo finansavimo galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypac finansines salygas imonems, investuojancioms i nauju techologiju kurima ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir finansiniu galimybiu disbalansas ryskiai iskyla, kalbant apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mazas imones, kurias sudaro "iseiviai" is universitetu. Turedami stipru intelektini potenciala bei naujausias mokslu zinias, jie stokoja lesu idejoms igyvendinti, o sustiprejus finansiskai, tampa aktualiais tvirti rysiai su buvusia mokslo istaiga, nes issinestosios zinios greitai pasensta. Valstybes parama mokslo ir technikos parkams (kaip vienai is verslo inkubavimo formu) padidintu tokiame mikrosociume susiburusiu imoniu isgyvenimo galimybes. Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovaciju paramos infrastrukturos kurima bei pletra

Inovaciju paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje.. Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION, EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio Europos Sajungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai placios galimybes dalyvauti bendruose projektuose su partneriais is kitu valstybiu, keitimasis patirtimi, mokslininku ir inzinieriu mobilumo didinimas, suaugusiuju svietimas.

Konkretus ir lakoniskas inovaciju planas atliepia dabartines Vakaru Europos inovaciju poreikius ir vienydamas nukreipia pastangas reikiama linkme.

Ir "Zaliosios knygos", ir "Pirmojo veiksmu plano" bendras vardiklis yra inovacijos, kurios cia suvokiamos gana placiai. Siandieniu supratimu, aktualiu mokslo, technologiju ir ukio pletotei, inovacijos yra:
* sekmingas naujoviu kurimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
* gaminiu asortimento bei ju rinku atnaujinimas ir prapletimas;
* nauju gamybos, tiekimo ir platinimo metodu itvirtinimas;
* vadybos, darbo organizavimo, darbo salygu keitimas.

Inovaciju gamyboje ir paslaugu sferoje rezultatas - nauju produktu, paslaugu kurimas, dinamiska pramones pletra, rinkos nisu uzkariavimas ir nauju rinku sukurimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir isradybos rezultatu panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangu. Todel musu visuomene, nenorinti likti technologinio, ekonominio, socialinio ir kulturinio progreso salikeleje, turi kurti palankia aplinka naujam verslui. Cia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turetu tekti valstybei, kurios pareiga - formuoti inovacinems firmoms palankia istatymu, ekonomine, finansine ir informacine baze, trumpiau tariant, kurti ir igyvendinti palankia valstybine inovaciju politika. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio rupescio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kunu. Valstybe turi suformuluoti aiskius tikslus ir budus uzsibreztam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje, parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turetu tapti visuomenes rupesciu. Pasauline pastaruju dvieju desimtmeciu patirtis parode, kad inovaciniuose procesuose dideli vaidmeni vaidina smulkaus ir vidutinio verslo imones, kurios, neziurint kai kuriu trukumu, efektyviai stumia technologini progresa, kuria ir igyvendina daug perspektyviu ideju. Statistika negincijamai irodo, jog vienokia ar kitokia parama gaunanciu nauju smulkiojo verslo imoniu "mirtingumas" nepalyginti mazesnis, o efektyvumas - didesnis nei panasiu imoniu, ikurtu "laukines rinkos" salygomis.

Globalines inovacijos svietime, pramoneje ir paslaugu sferoje neimanomos be dideliu pokyciu zmoniu mastyme. Per daugeli metu tvirtai isisaknijusiu nuostatu neismesi per viena diena. Todel bene svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nudienos aplinka daznai yra ne tik indiferentiska, bet net ir priesiska naujiems poziuriams. Sustabarejes poziuris stengiasi tvirtai uzremti duris naujoviu skersvejams.

Simtmeciais Europoje mokslas, kaip ir pats ziniu kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didziuju mokslininku darbai paprastai neturejo ne menkiausios merkantiliskumo intencijos (garsios isimtys - Archimedo isradimai). Universitetinio mokslo prestizas labai stiprus ir dabar.

Taciau pasaulis pasikeite. Mokslas XX-ajame amziuje pasidare labai brangus, tad aprepti visas dabartines pazinimo sritis negali sau leisti net pacios turtingiausios salys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologiniu ukio poreikiu, rasdamas siame bendradarbiavime reikiamus finansavimo saltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems visuomenes poreikiams, tik dabar skinasi kelia Lietuvoje. Dar pries pora metu zodziai "mokslo komercializavimas" tulam buvo tik nieko nesakanti fraze, o neretai sukeldavo netgi priesiskuma. Pageidavimas, kad mokslo darbai butu kiek galima daugiau orientuoti i praktini panaudojima, dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestizo zeminimas.

Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti apciuopiama nauda visuomenei jau siandien (kiek tai nekliudo jo pazintinei veiklai), valstybe ir mokslas sykiu palengvins siandien labai aktualios problemos - finansavimo - sprendima. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai idejos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui uz intelektines pastangas. Ypac tai prieinama mokslams, kurie savo prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninems disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes salies mokslas greta pasauliniu tendenciju visu pirma turetu atsizvelgti i savos salies pramones poreikius ir jos pletros uzdavinius.

Negana tik deklaruoti - taip, mes uz inovacijas, mes uz naujas technologijas, mes uz inovacinio verslo skatinima. Net sukurus palankias inovacijoms salygas valstybes teises, administravimo, svietimo sferose, Lietuvoje turi buti skatinama ir pleciama infrastruktura, aptarnaujanti si sudetinga procesa. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia istaigos, kuriu pagrindine veiklos uzduotis - teikti visokeriopa parama mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovaciju centras, Kauno technologijos universiteto inovaciju diegimo centras, Mokslo ir technologiju parkas. Siai infrastrukturai is dalies galima priskirti ir Valstybini patentu biura ir patentinius patiketinius, institucijas, teikiancias specializuotas technines informacijos paslaugas, verslo paramos organizacijas. Turedami ryskesne valstybes parama, sie technologiju perdavimo proceso nariai galetu gerokai praplesti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas - teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinku prognozes, ivertinti intelektini turta, t.y. daryti visa tai, kuo uzsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

Sekmingai realizuodama inovaciju politika, valstybe sykiu kompleksiskai sprendzia ir mokslo bei studiju, technologiju skatinimo, svietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. "Pirmasis veiksmu planas" turetu tapti kiekvieno sprendimus priimancio Lietuvos valdininko parankine knyga.

IV. Informaciniu technologiju programa Europos Sajungoje


Europos Sajungoje ne tik abstrakciai kalbama apie inovacijas, bet ir kuriamos i konkrecias sritis orientuotos programos. Cia toliau pateikiama trumpa informaciniu technologiju programos ESPRIT apzvalga. Nauju informaciniu technologiju (toliau - IT) programa ESPRIT yra sudetine mokslo ir pletros (toliau - MP) projektu bei technologiju diegimo programa. Jai vadovauja Europos Komisijos treciasis Generalinis direktoratas (pramone) (DG III, European Commission).

Informacines technologijos labai svarbios visoms pramones sakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendroviu verslo pletojimo budus. IT reikalingos ir tarptautinems korporacijoms, ir mazoms imonems, siekiancioms isitvirtinti pasaulinese rinkose. Taigi Europos sekme priklauso nuo IT pramones imoniu teikiamu atitinkamu produktu bei paslaugu ir nuo IT diegimo Europos pramoneje.

Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT - tai viena is specialiuju Europos Sajungos Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidejo 1994-aisiais ir tesis iki 1998 metu, tiksliniu programu (specific programmes). ESPRIT glaudziai susijusi su kitomis specialiosiomis programomis, ypac su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramones bei medziagu technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos taikymas).

ESPRIT yra vadinamoji nenutrukstama darbo programa, kuri kasmet po issamiu konsultaciju taisoma, nurodant, kokias uzduotis reikia ivykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos zurnale (Official Journal of the European Communities) skelbiami pranesimai, kvieciantys suinteresuotus asmenis teikti pasiulymus del nurodytu uzduociu. Pasiulymai ivertinami ir atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoniniu MP projektu keliamas reikalavimas, kad i projektus butu itrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo istaigos bent is dvieju Europos Sajungos saliu.Taciau ir kitu saliu organizacijos turi daug galimybiu dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad i programa isitrauktu mokslininkai is Vidurio ir Rytu Europos, Vidurzemio juros regiono bei nauju nepriklausomu valstybiu is buvusios Tarybu Sajungos.

Kokias sritis apima ESPRIT?
ESPRIT pagrindini demesi skiria astuonioms tarpusavyje susijusioms tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas - uztikrinti, kad nuolat butu islaikytas potencialas, butinas pramonei atnaujinti. Si sritis atvira naujoms idejoms ir zmonems, reaguojantiems i pramones poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kuriu priklausys rinkos ateitis.
2) Programines irangos technologiju (Software technologies) tikslas - islaikyti stipria, kokybiska baze bei pagrindines technologijas visuose Europos ukio sektoriuose, kuriu svarbu komponenta sudaro programines irangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemems (Technologies for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos pletra ir panaudojimu, irengimais, medziagomis bei procesais, naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninemis projektavimo priemonemis ir tokiomis periferinemis posistememis, kaip duomenu isiminimas bei atvaizdavimas.
4) Daugialypes aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti technologijas ir priemones, padedancias daugialypes aplinkos vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinemis grupemis" (focused clusters). Tai projektai bei papildomos priemones, derinamos taip, kad butu pasiekti tam tikri moksliniu tyrimu bei pramoniniai tikslai:
1) Atviru mikroprocesoriniu sistemu iniciatyva (Open Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad butu pripazinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir skatinamas ju naudojimas visame pasaulyje.
2) Dideles galios kompiuteriai ir ju tinklai (High-Performance Computing and Networking). Lygiagreciu sistemu naudojimas manipuliuoti dideles apimties duomenimis bei vaizdu.
3) Verslo operaciju technologijos (Technologies for Business Processes). Imones keiciamos bei pertvarkomos taip, kad butu galima geriausiai naudotis informacinemis technologijomis.
4) Integravimas i gamyba (Integration in Manufacturing). Didinamas Europos apdirbamosios pramones pajegumas, kuris leistu pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktura.

1 lentele ESPRIT skaiciais (programos biudzetas)

Technologine sritis
mln. ECU
Technologijos, skirtos komponentems bei posistemems
509
Programines irangos technologijos
285
Dideles galios kompiuteriai ir ju tinklai
265
Integravimas i gamyba
244
Ilgalaikiai tyrimai
203
Atviru mikroprocesoriniu sistemu iniciatyva
183
Verslo operaciju technologijos
183
Daugialypes aplinkos (multimedia) sistemos
163
ESPRIT programos biudzetas 1994-1998 m. is viso
2035

Kaip ESPRIT skatina technologiju perdavima ir diegima?
Didele programos dalis - priemones, skirtos rysiams tarp naudotoju ir tiekeju didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti produktu ir procesu patekima i rinka. Dabartineje programoje sioms papildomoms priemonems skirta apie 20% viso finansavimo. Bandomuju pritaikymu (trial applications) ir tiksliniu priemoniu (leveraging actions) uzdavinys - skatinti naudotojo ir tiekejo bendradarbiavima. Bandomieji pritaikymai skirti naujausiu technologiju tinkamumui nustatyti. Tikslines priemones palengvina nauju programines irangos technologiju diegima ir tokiu budu papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemones skirtos kuo placiau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti didesni pramones konkurentinguma diegiant tinkamas technologijas. EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis techninemis paslaugomis, o FUSE remia pramones ir ypac mazas imones, kurioms reikia idiegti nauja elektronika i jau esamas gamybos linijas. Priemones, skirtos informacines technologijos vaidmens ir indelio i versla bei pramone suvokimui gerint (awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus gaminant mikroprocesoriu sistemas (microprocessor systems) ir didelio nasumo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and networking). European Multimedia Support Networks tinklo sukurimo tikslai yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms, gaminancioms daugialypes aplinkos sistemas, daugialypes aplinkos turini ir/ar pritaikyma daugialypeje aplinkoje. Programines irangos geriausios praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI) tikslas - skatinti programines irangos pletojimo proceso tobulinima pramoneje, diegiant pagristus ir isbandytus, bet nepakankamai taikomus metodus ir procesus tam, kad padidetu nasumas, pageretu kokybe. Geriausios praktikos tikslas - skatinti mazas imones didinti nasuma pazangiu informaciniu technologiju deka. Geriausios verslo patirties tinklu (Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau esanciose organizacijose, kurie rinktu ir platintu atitinkama informacija. Mokymo programu, skirtu IT projektams (IT Project Traineeships) tikslas - mokymas, susijes su technologiju perdavimu, jas taikanciu asmenu bei vartotoju mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of Excellence) jungia pramone, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologiju perdavimo galimybemis. Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka issamia informacija apie ESPRIT veiklos rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. Imones ir verslininkai gales naudotis PROSOMA rezultatais, ieskoti pagal didele temu ivairove ir susipazinti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultatu savininkai (filmai, piesiniai, animacijos, interviu, produktu demonstravimas bei issami informacija pasiteirauti). Kitos technologiju perdavimo priemones susijusios su dalykiniu seminaru organizavimu, inovaciju perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant naujoviu kurejai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramoniniu vizitu (industrial visits) programas, priemones, kuriu tikslas - sudaryti mazosioms imonems galimybe pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis finansavimo formomis.

Kaip ESPRIT gauna informacija apie pramones poreikius?
Kadangi ESPRIT pagrindini demesi skiria pramones reikalavimams, darbo programos sritys ir uzduotys privalo buti paremtos nuolatiniu dialogu bei santykiu palaikymu su informaciniu technologiju naudotojais ir tiekejais. Tai daroma ivairiais budais, pasitelkiant:
a) patariamasias pramones kolegijas (Industrial Advisory Panels), kurios teikia rekomendacijas is IT naudotoju poziciju;
b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia atsiliepimus;
d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo naudotojo priemones (tokia kaip FUSE);
f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikyma;
g) kvietimus teikti pasiulymus, remiantis pramones poreikiais;
h) saliu, kurios nera Europos Sajungos nares, itraukima i programa, 5-10-ies metu trukmes scenariju, kuriame butu numatytas tam tikru pramones sektoriu poreikis informacijos bei rysiu technologijoms. [5]


V. Strategine technologiju vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos aktualijos.


Is pirmo zvilgsnio atrodo kad sukurus inovacija jos idiegimas yra smulkmena. Taciau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leidzia sumazinti rizikos kaina, bendras islaidas ir "laika nuo technologijos iki rinkos" bet kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strategine technologiju vadyba, tokie irankiai, kaip inovaciju teorija, technologines kreives, technologiju pakeiciamumas, rinkos ir technologiju matricos turi buti naudojamos analizuojant situacija, taciau pas mus tai nauji ir mazai girdeti dalykai. Vienas is pradiniu etapu tam, kad suprastume komercini inovacini procesa, yra skirtumo tarp technologines inovacijos ir komercines inovacijos suvokimas. Technologine inovacija gali buti apibrezta kaip technologinis pakeitimas t. y. inovacija technologiniu poziuriu yra technologinis pakeitimas verslo poziuriu. Inovacija verslo poziuriu yra naujas gaminys, procesas ar paslauga, kuri igauna komercine verte ir sukuria pajamas. Toliau kalbesime apie inovacija is verslo poziciju, akcentuodami procesa, susieta su potencialiai stambiomis inovacijomis.


1 pav. Mikrosistemu technologiju inovacinio proceso modelis.

Tokios inovacijos gali buti naujos visa apimancios technologijos, kurios is esmes pakeicia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus zymius rinkos segmentus ir tuo skiriasi nuo inovaciju, tolygiai gerinanciu rinkoje esancius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybines ekonomikos vystymo strategijos dalis.

Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas nauju, potencialiai stambiu inovaciju, tokiu kaip mikrosistemu technologijos, inovacijos proceso modelis. Mikrosistemu technologijos - viena is informaciniu inovaciju sriciu. Tam, kad geriau butu suprantamas perejimas nuo technologiniu pakeitimu prie komercines inovacijos, pasinaudosime inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]

Modelis pateikia keturiu pagrindiniu inovacini procesa lemianciu veiksniu vaizda:
1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esama specialios technologijos padeti ir egzistuojanti gamybini procesa, kuris gali buti panaudotas inovacijai realizuoti. Dazniausiai inovacijos "isokuoja" i rinka, naudodamosis esama bazine technologija. Mikrosistemu technologiju atveju tai zymia dalimi gali buti integriniu schemu technologijos. Tai sumazina technologine naujo produkto gamybos kaina bei rizika.
2) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apacioje. Rinkos poreikis gali buti- valstybes interesai gamybai, valstybei priklausanciu sferu reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip pat komercinis rinkos poreikis arba neuzpildyta rinkos nisa.
3) Firmos vidine struktura, is vienos puses, priesinasi inovacijai, bet, is kitos puses, siekdama strateginiu tikslu, ju iesko. Ir tai gali buti vienas is svarbiausiu inovacinio proceso sekme lemianciu veiksniu.
Del gana sudetingos ir chaotiskos firmos inovacines strukturos analizuoti inovacini procesa firmoje yra gana sudetinga. Ir kuo inovacija yra radikalesne bei turi didesne komercine verte, tuo inovacinis procesas sulaukia didesnio pasipriesinimo ir ilgiau trunka.
Taciau yra du dominuojantys tokiu nauju ir radikaliu technologiju, kaip mikrosistemu technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda didziuli efekta inovacijos procesui. Tai isorinis - efektyvios vyriausybines politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pobudis, kuris gali buti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau pageidauja. Sie du veiksniai gali labai smarkiai sumazinti firmos inovacinio proceso rizika. Aktyvi vyriausybes politika - finansiskai remti atrinktus projektus - smarkiai sumazina firmos rizika ir stimuliuoja inovaciniu produktu diegima. "Superproduktas-lyderis" dazniausiai nugali vidines firmos kliutis inovacijai ir komercializuojamas. Taciau, savo ruoztu, netinkamai atliekama vyriausybes finansuojamu produktu ekspertize atnesa nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir bazes tolimesniam ekonomikos augimui. Vyriausybes finansuojami taikomieji tyrimai turi buti atrinkti taip, kad tyrimu rezultatais galetu pasinaudoti platus visuomenes sluoksniai ir stimuliuotu inovaciju augima.

"Produkto lyderio" pavyzdys gali buti pagreicio jutiklis, kuris labai greitai buvo idiegtas automobiliu pramoneje apsaugoti vairuotoja smugio metu, ispuciant pries ji pagalve. Is esmes tai stimuliavo automobiliu gamybos technologijos suoli.

Radikaliu produktu inovacinis procesas tesiasi ilgai: nailono pluostui idiegti reikejo 11 metu, kserografijai- 13 metu, bevieliui telefonui- 8 metu.

Inovatorius pacioje inovacinio proceso pradzioje turi gerai suvokti ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencialu poreiki. Vykstant inovaciniam procesui, ir idejai virstant prototipu, techniniai projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, taciau sekmingas inovatorius visada seka rinkos poreikius. Rinkos jegos daro stipria itaka, ypac kai inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos faze. Tai fazes, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produkta rinkos poreikiams. Siame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo pusiu firmoje yra kritinis. Daug geru ideju mirsta siame etape.

Kita jega, kuri itakoja inovacini procesa, yra rinkos poreikis. Rinkos poreikis sukuria jegas, kurios savo poreikiu traukdamos i rinka naujus produktus, skatina ju kurima. Rinkos poreikio itaka inovaciniam (verslo prasme) procesui daznai yra lemiama ir svarbesne uz naujo produkto technologini potenciala. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto poreiki paciuose ivairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistemu technologiju produktams gali buti suskirstyti i tris sritis -vyriausybes, gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba, medicina, gamtosauga). Siuo atveju vyriausybe uzsako ir perka produktus is juos kurianciu firmu. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti svarbu yra ir reguliuojanti vyriausybes funkcija. Derinantis prie Europos standartu gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei priimant atitinkamus istatymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys nauju mikrosistemu technologiju produktu, pvz. darbo vietos oro kokybes analizatoriu ir t. t. Vyriausybe turetu stimuliuoti vietiniu firmu inovacine veikla siose srityse, siekdama uztikrinti vietines pramones ir uzimtumo augima vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo isvezima i uzsieni ir skatina nedarba. Bendra mikrosistemu technologiju produktu rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.


2 pav. Mikrosistemu technologiju produktu rinkos augimo tendencija

Kyla naturalus klausimas: kodel procesas nuo technologinio pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena priezastis - firmu konservatyvumas ir nenoras keisti veikianti technologini procesa bei su tuo susijusi rizika. Rizikos baime priklauso nuo firmos kuriamos strategijos, nuo to, kaip ji susipazinusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais. Firmos kuriama strategija turi itakos inovaciniam procesui. Firmos strategija gali buti orientuota i pozicija rinkoje arba i turimus resursus. Firmos, orientuotos i pozicija rinkoje, rizika mato kaip santyki tarp firmos technologiniu galimybiu ir galimybiu isigyti pranasuma rinkos segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug ka lemia zmogiskas veiksnys, todel yra firmu pionieriu, greitu pasekeju, priesininku ir tokiu, kurios "kartu su visais". Tam, kad ivertintu galima inovacine rizika, firmos naudoja technologija/rinka matrica. Maza rizika reiskia, kad firma inovacini produkta gali realizuoti tik praplesdama savo tradicines technologiju galimybes ir uzimdama zinomos rinkos segmenta. Naujas produktas ir naujos rinkos reiskia didesne rizika, taciau sykiu ir didesni pelna sekmes atveju.

Is atliktos analizes darosi aisku, kad ir firmos, ir valstybes politika technologiniams pokyciams finansuoti turetu remtis orientacija i minimalia investicijos rizika. Taciau, savo ruoztu, bendra pasauliniu technologiju keitimosi tendencija rodo, kad artejame prie nauju radikaliu inovaciju. Tai reiskia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai, kurie ateityje atnes nauju radikaliu inovaciju verslo prasme. Butent, rinkoje ims dominuoti nauji informaciniu technologiju produktai, multimedia komunikacijos, mokymo poreikis ir reiksme bei su juo susijes verslas. Matyt, sekmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus pajegios sumazinti produktu kaina bei uztikrinti isskirtine kokybe. Tokiu budu daugelis esamu produktu bus pakeisti, ir informacines technologijos, matyt, bus viena is tokiu visa apimanciu inovaciju. Nemazai technologiju raidos analitiku esamu ir busimu nauju technologiju potenciala, remdamiesi istorine analize, vaizduoja S kreive:


3 pav. Mikrosistemu technologiju raidos kreive (cia MST - mikrosistemu technologijos).

Palygine 2 pav. pavaizduotas mikrosistemu technologiju dabartine augimo kreive su kreive 3 pav. drasiai galime teigti, kad mikrosistemu technologijos, o kartu su jomis ir visa informaciniu technologiju grupe (buvo nagrinejama tik siaura informaciniu technologiju dalis - mikrosistemu technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji desniai ir tendencijos galioja ir visai informaciniu technologiju grupei) siuo metu praeina tik vidurini etapa. Vadinasi, si sritis yra labai patraukli investuotojams.

Kompetencija pagristo strateginio planavimo esme yra teisingai nustatyti, kuriame taske esame siuo momentu. Todel, jei firma ar vyriausybe finansuoja technologija, kuri yra sios 4 pav. pavaizduotoje S kreives pirmojoje dalyje, tai tiketis greito sekmingo investiciju grizimo, realizuojant produkta rinkoje, vargu ar galima. Tai strategine investicija, kuri sekmingiausia yra kreives kilimo pradzioje. Taciau investuoti i technologija, kuri yra S kreives virsuje, reiskia investuoti, kada rinkoje jau isitvirtine konkurentai. Investicijos i technologijas, kuriu S kreive seniai pasieke virsutine riba, yra investicijos i praeiti su garantija, kad investicijos negris. Tai dabar ir daro daugelis buvusiu didziuju gamyklu, bandydamos plesti senas technologijas, valstybei sekmingai dalinant jiems lesas. Rezultatai valstybes mastu bus aiskus po keleriu metu, nors daug kas aisku jau dabar.

Pavyzdys is pramones istorijos: pasirodzius tranzistoriu technologijai, kai kurie vakuuminiu lempu gamintojai investavo pinigus i vakuuminiu lempu tobulinima, nesuvokdami artejancios naujos eros ir salyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo i puslaidininkiu technologija, uzeme rinkos lyderiu pozicijas. Siandien technologiniai pokyciai yra dar spartesni. Ir neziurint sekmingo vakuuminiu kineskopu ir su jais susijusio verslo, vargu ar butu tikslinga firmos strategija gristi vakuumine technologija. Greiciausiai jas pakeis saltu katodu matricu arba skystu kristalu ekranai. Taigi Lietuvos kineskopu bei atlenkimo sistemu gamintojai, matyt, gyvena savo saulelydi.

Is S kreives analizes matyti kad siandien investavimas i informacines technologijas yra labai daug zadantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras ekonomikos ir inovacijos rysys, bet firmos perspektyva, ko firmos galetu tiketis is valstybes, esant greitiems technologiniams pokyciams. Firmos sekme inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strategine orientacija. Firmos turi planuoti sekmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra varomoji inovaciju jega, ir firma turi pati kurti kitu inovaciju galimybe. Ir technologine pazanga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos vadybos, bet ne Vyriausybes politikos deka. Zinoma, firmos turi naudotis Vyriausybes teikiamomis galimybemis, bet jos taip pat turi nuolat siekti savo produktams ar technologijoms nauju galimybiu rinkoje. Savo ruoztu naujoms technologijoms vystantis spartes ir konkurencija tarp inovaciniu produktu. Kuri technologija jos viduje bus sekmingiausia, dar kol kas sunku pasakyti.

Apibendrinant technologiniu pokyciu ir inovaciju problema, reikia pasakyti, kad ir valstybe turi tureti savo technologine - inovacine strategija, nes tai yra valstybes, kaip ir firmos, isgyvenimo rinkos salygomis arba bankroto problema. Koki inovacini savo, kaip valstybes, produkta Lietuva ruosiasi pateikti negailestingos globalines konkurencijos salygomis tarptautinei XXI amziaus rinkai? Ir ar gali valstybe, kaip ir firma, sekmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos strateginiu tikslu. Valstybe, kaip ir firma, negali buti konkurentiska visose srityse. Laikas butu kvalifikuotai ivertinti technologini valstybes potenciala, apsibrezti prioritetines inovaciju kryptis ir bent tas lesas, kurias Lietuva pajegi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti i tai, kas potencialiai gali duoti nauda. Taciau tam reikalinga kompetencija pagristas valstybes valdymas ir tam tinkami zmones. 4 pav. S kreives pradzios ar dar ankstesniu technologiju kurejai nesukurs gaminiu, kurie bus konkurentiski, artejant i S kreives virsutine dali. Taciau valstybes politika turi buti visose srityse (mokslo, svietimo, ekonomikoje) orientuota i tai, kad sudarytu tam prioritetines salygas. Dabartine Lietuvos mokslo, svietimo, pramones finansavimo sistema akivaizdziai orientuota i S kreives pradzios zmoniu ir technologiju finansavima. Tai nera investicijos i ateiti, bet ateities "pravalgymas".


VI. Isvados


Kaip pamineta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo isnagrineti informaciniu inovaciju idiegimo aspektus, problemas, aptarti budus ir nusviesti bendras vystymosi tendencijas sioje srityje.
Atliekant visu pirma Europos Sajungos siuo klausimu paruostu dokumentu analize isryskejo keletas esminiu siu dokumentu trukumu:
1) Pats didziausias ir pagrindinis - labai daug nekonkrecios informacijos, medziagos, neturincios aiskaus tikslo, o tik abstraktus samprotavimai sia kryptimi. Atsizvelgiant i tai, kad didelis biurokratinis aparatas ir dokumentu gausa yra viena is skaudziausiu greito inovaciju idiegimo problemu (ta pripazista ir patys Europos komisijos nariai), nematyti konkreciu pastangu stengiantis tai isspresti.
2) Sis trukumas siejasi su pirmuoju - tai daug is esmes ta pati dalyka nagrinejanciu, taciau skirtinguose lygiuose instituciju ir silpnas ju tarpusavio darbo koordinavimas.
3) Nors ir remiamasi nuorodomis i kitus dokumentus, taciau nuorodu sistema per daug sudetinga, ko pasekmeje pasimeta pagrindine dokumento esme ir tikslas, kuris siekiamas ji isleidziant, nera ivykdomas.
Zinoma, sio darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analizes, taciau tiesiog norisi pareiksti savo nuomone.
Informaciniu inovaciju idiegimo aspektai, budai, problemos siame darbe atskleisti gana placiai ir panagrineti ivairiais lygiais. Pazymetina, kad kuo zemesniu lygiu atliekama inovaciju analize - tuo si analize tampa konkretesne, daugiau siejasi su praktika. Malonu pazymeti, kad tokie tyrimai atliekami ir Lietuvos autoriu. Nors kol kas tai tik pirmieji zingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis, bendravalstybinio masto analizes, atliekama vyriausybes politikos kritika (gana konstruktyvi) ir atsizvelgus i ja manau duotu labai apciuopiamu ir naudingu rezultatu. Ypac tai svarbu sio darbo objekto - informaciniu inovaciju srityje, kurios, kaip jau buvo mineta auksciau darbe, siuo metu praeina savo didziausio intensyvumo etapa ir yra labiausiai patrauklios investavimui. Neturint siuo klausimu aiskios valstybines politikos (tai, deja dabar ir yra, ka galiu konstatuoti ir is savo praktinio darbo sioje srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva neisnaudos labai aiskiu ir patraukliu galimybiu gerinant bendra gyvenimo lygi respublikoje.






VII. Literaturos sarasas

1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
2. V.Snitka Pazangiu technologiju inovacinis procesas ir komercializacija, "Inovaciju apzvalga" Nr. 5-6, 1997 balandis-rugsejis
3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe, 1996
4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business School Press, 1993
5. George Metakides, Esprit Direktoriaus pranesimas, III GD (Pramone), Europos komisija, 1994

























VIII. Priedai

Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika 2 psl.



Рефераты




Категории коллекции
Аграрное право (6)
Адвокатура (13)
Административное право (237)
Арбитражное право (13)
Арбитражный процесс (22)
Архитектура (139)
Астрономия, Авиация, Космонавтика (459)
Банковское дело и кредитование (552)
Банковское право (4)
Безопасность жизнедеятельности (178)
Биология (620)
Биржевое право (25)
Биржи (100)
Ботаника (94)
Бухгалтерский учет, Аудит (830)
Валютные отношения (57)
Ветеринария (22)
Военная кафедра, гражданская оборона (406)
География, Экономическая география (941)
Геодезия (46)
Геология (89)
Геополитика (35)
Государственное регулирование и налогообложение (261)
Государство и право (557)
Гражданское право (559)
Гражданское процессуальное право (83)
Делопроизводство (26)
Деньги и кредит (166)
Другие виды права (474)
Естествознание (126)
Жилищное право (6)
Журналистика (35)
Законодательство зарубежных стран (16)
Законодательство и право (59)
Зарубежная литература (56)
Здоровье (169)
Земельное право (21)
Зоология (35)
Избирательное право (10)
Инвестиции (176)
Историческая личность (851)
История (3441)
История государства и права зарубежных стран (68)
История политических и правовых учений (22)
История российского государства и права (148)
Кибернетика (86)
Компьютерные сети (113)
Конституционное право зарубежных стран (54)
Конституционное право России (87)
Косметология (11)
Криминалистика (194)
Криминология (70)
Культура и Искусство (1223)
Литература, языковедение (1256)
Логика (102)
Логистика (26)
Маркетинг, Товароведение, Реклама (667)
Математика (516)
Материаловедение (36)
Медицина (2285)
Международное право (113)
Международное частное право (18)
Международные экономические и кредитные отношения (350)
Менеджмент (Теория управления и организации) (952)
Металлургия (61)
Микроэкономика, предпринимательство (883)
Москвоведение (153)
Музыка (136)
Муниципальное право (19)
Налоговое право (196)
Начертательная геометрия (4)
Нотариат (6)
Отечественная литература (466)
Охрана природы, Экология (875)
Паранауки (астрология, оккультизм, уфология), Мифология (31)
Патентное право (2)
Педагогика (747)
Пищевые продукты (43)
Политология, политистория (751)
Правоохранительные органы (44)
Предпринимательское право (152)
Программирование, Базы данных, Программное обеспечение (1940)
Прокурорский надзор (11)
Промышленность и производство (164)
Прочее (10941)
Психология: теория, общение, человек (1211)
Радиоэлектроника, компьютеры, периферийные устройства (468)
Реклама (77)
Религия (408)
Римское право (26)
Риторика (27)
Сельское хозяйство (65)
Семейное право (12)
Системы связи (69)
Социология (759)
Сочинения (2093)
Спорт (121)
Статистика (107)
Страхование (122)
Страховое право (19)
Судебная система (17)
Схемотехника (22)
Таможенная система (28)
Таможенное право (16)
Теория государства и права (547)
Теплотехника (46)
Технология (945)
Транспорт (193)
Трудовое право (189)
Уголовное право и Уголовный процесс (566)
Управление организацией (128)
Физика (585)
Философия (1520)
Финансовое право (21)
Фотодизайн (146)
Химия (494)
Хозяйственное право (48)
Ценные бумаги и фондовый рынок (96)
Цифровые устройства (32)
Экологическое право (57)
Экономика и Финансы (2463)
Экономико-математическое моделирование (180)
Экономическая теория, политэкономия, макроэкономика (1336)
Экскурсии и туризм (590)
Этика и этикет (93)
Юридическая психология (89)
Юриспруденция (337)

Код для вставки реферата блог



(с) 1997 - 2010 «Students.ru»